Žukų evangelikų liuteronų parapijos namai

Žukų evangelikų liuteronų parapijos namai buvo ir parapijos kunigo gyvenamosios patalpos, ir parapijos administracinės patalpos.
XIX a. viduryje buvo priimtas sprendimas Žukuose įsteigti parapiją, atskiriant tam tikrą gyvenviečių skaičių nuo Viešvilės parapijos. Visgi šis sprendimas buvo įgyvendintas tik 1900 m. balandžio 1 d. – tada oficialiai buvo įsteigta evangelikų liuteronų parapija. Prieš tai buvo parapijai ieškota tokio kunigo, kuris galėtų rūpintis netik parapijiečių sielomis, bet ir prižiūrėti naujos parapijos pastatų statybos darbus. Į kunigo vietą atėjo pamokslininkas iš Pašyšių evangelikų liuteronų parapijos Johann Gustav Lozereit (Jonas Ločeraitis) iš Drunšilų (Šilokarčiamos apskritis). Pirmiausia buvo pastatyta klebonija, į kurią buvo įsikelta 1904 m., vėliau bažnyčia, kurią 1907 m. pašventino generalinis superintendentas Braunas iš Karaliaučiaus.
Šiandien parapijos klebonijos pastatas yra didžiausias gyvenamasis pastatas Žukuose, kuris buvo skirtas vienam gyventojui – parapijos kunigui. Matomai pirmasis pastato aukštas buvo skirtas parapijos administracinėms reikmėms. Parapijos narių skaičius tarpukariu siekė daugiau kaip 2300 narių, reikėjo nemažai vietos žmonėms aptarnauti, tad pirmojo aukšto plotas yra apie 300 kv. m. Prie šiaurinės namo sienos įrengta graži medinė mansarda, iš kurios matyti Giluvos upelė. Tiek pat ploto yra antrame pastato aukšte, kuris labiau primena gyvenamas patalpas. Čia yra didelis kambarys su balkonu. Po namu yra nemažos rūsio patalpos, skirtos maisto atsargoms laikyti.
Įvertinus tai, kad pastatas pastatytas XX amžiaus pradžioje, galima įvertinti, koks dėmesys skirtas pastatui, kuris yra didelės imperijos pakraštyje visai prie šiaurinės Klaipėdos krašto sienos, teritorijoje, kur be miško nieko nėra.
Neilgai truko taikus ir gražus gyvenimas nes prasidėjo I-asis pasaulinis karas. Apie tą laikotarpį savo prisiminimuose rašo tuo metu čia kunigu tarnavęs Franz Adomat. Jis prisimena, kad dalis parapijiečių kovojo frontuose už kaizerį, dalis gyventojų buvo ištremti į Rusijos tolius. Nustūmus caro kariuomenę į šiaurę grįžęs kunigas klebonijos patalpas rado nusiaubtas, bet pats pastatas buvo nenukentėjęs. Valstybei skyrus lengvatinį kreditą patalpos buvo suremontuotos, pagaminti nauji baldai.
Po Franz‘o iki to lemtingojo 1944 m. rudens parapijoje tarnavo dar keturi kunigai. Didžiausias pokytis įvyko 1944 metais. Praėjus 40–čiai metų nuo statybos pabaigos čia įsikuria sovietinis saugumas – MGB. Vėlesniu laikotarpiu pastato pirmajame aukšte buvo Žukų tarybinio ūkio kontora. Buvo čia ir sandėlis, ir valgykla, buhalterija ir kasa, ūkio direktoriaus kabinetas. Antrajame pastato aukšte buvo įkurdinta ne viena gyventojų šeima. Toks gyvenimas vyko iki pat sovietinės kolūkinės santvarkos žlugimo.
1992 m. buvo atkurta evangelikų liuteronų parapija, valstybė po beveik 50 metų pastatą grąžino atsikūrusiai parapijai. Visus tuos metus pastatu buvo naudotasi neskiriant dėmesio jo priežiūrai, gyventa ta diena. Pastate neliko krosnių, sovietmečiu vietoj krosninio šildymo sumontuotos centrinio šildymo įrangos: radiatorių, vamzdyno, tik dalyje patalpų yra veikianti elektros instaliacija. Medinės mansardos taip pat nebelikę. Reikia keisti visus langus, Čerpių stogo danga buvo pakeista į šiferį, tačiau jis jau praleidinėjo lietaus vandenį keliose vietose, todėl antrojo aukšto, o kai kur ir pirmojo aukšto perdengimai buvo stipriai suirę. Pastatui reikėjo stogo remonto. Tuometinio parapijos kunigo Rido Tamulio pastangomis buvo paruoštas pastato stogo, fasadų, durų ir langų rekonstrukcijos projektas. Projekto vertė buvo tam laikui įspūdinga – apie 750 tūkst. litų, nes visas pastatų kompleksas yra įtrauktas ir Kultūros paveldo registrą. Reikėjo surasti finansavimo šaltinį, kelis kartus buvo teikiama paraiška Kultūros paveldo departamentui dėl projekto finansavimo. 2013 metais paraiška buvo dalinai patenkinta patvirtinus stogo remonto ir stogo dangos keitimo darbų finansavimą už 250 tūkst. litų. Vėliau teikiant paraiškas dėl likusių projekto dalių finansavimo jo gauti nepavyko. Parapijos narių pastangomis yra įrengtas kambarys, kuriame parapijiečiai gali susirinkti ir pabendrauti, priimti svečius. Yra koplyčia, kur galima šaltu laiku susirinkti maldai. Norisi tikėti, kad einantis antras pastato gyvavimo šimtmetis jam nebus paskutinis.
Už istorinę informaciją dėkojame Žukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkui Raimondui Genučiui.