

KLAIPĖDOS KRAŠTO ISTORIJA PER RAUDONŲ PLYTŲ PASTATŲ LIKIMUS
Naujienos

Paskutinį kartą Klaipėdoje pristatoma fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“
„Parodoje mes matome daugybę objektų visame Klaipėdos krašte – buvusias kaimo mokyklas, pašto, traukinių stotis, kurių būklė, deja, apverktina. Labai norėtųsi, kad k

Istorikų R. Petrausko ir prof. V. Safronovo diskusija „Ar užgijo Klaipėdos 1945–ųjų žaizdos?“
Spalį Klaipėdoje vykusios ir didžiulio visuomenės dėmesio sulaukusios istorikų Roberto Petrausko ir profesoriaus Valdo Rakučio diskusijos tęsinys – balandžio 28 dieną.

Fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ – I. Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje
„Parodoje mes matome daugybę objektų visame Klaipėdos krašte – buvusias kaimo mokyklas, pašto, geležinkelio stotis, kurių būklė, deja, apverktina. Labai norėtųsi, ka

Raudonos plytos
Raudonos plytos
Raudonų plytų namai Rytų Prūsijoje buvo ir yra ryškus regiono architektūrinis bruožas
Rytų Prūsija, istoriškai išsidėsčiusi šiaurės rytų Europoje, apėmė dabartinės Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijas.
Raudonų plytų naudojimas statybose buvo populiarus dėl to, kad vietovėje buvo gausu molio.
Raudonų plytų namai Rytų Prūsijoje dažnai demonstravo savitą architektūrinį stilių, atspindintį vokiečių, rusų ir lenkų įtakų mišinį. Šių namų išorė paprastai buvo tvirta iš plytų, dažnai dažyta arba palikta natūraliu rausvu atspalviu. Jie buvo žinomi dėl savo patvarumo ir gebėjimo atlaikyti atšiaurų regiono klimatą.
Daugelis raudonų plytų namų Rytų Prūsijoje puikuojasi įmantriomis detalėmis ir ornamentais, demonstruojančiais vietinių amatininkų meistriškumą. Dekoratyviniai elementai, tokie kaip puošnios durų angos, arkiniai langai ir dekoratyvinis plytų mūras, buvo įprasti bruožai. Namai dažnai buvo dviejų ar trijų aukštų, suteikdami daug gyvenamosios vietos šeimoms.
Deja, didžioji dalis Rytų Prūsijos architektūros paveldo, įskaitant raudonų plytų namus, smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesnius teritorinius pokyčius regione. Šiandien šių struktūrų liekanos primena turtingą vietovės architektūrinę ir kultūros istoriją.

Istorija
Istorija
Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) yra teritorija, kuri 1923 metais buvo prijungta prie Lietuvos.
Klaipėdos krašte raudonų plytų namai buvo įprastas reginys: jie demonstravo architektūros stilius, paveiktus tiek vokiečių, tiek baltų tradicijų. Šie namai paprastai buvo statomi iš vietinių raudonų plytų, kurios buvo žinomos dėl savo patvarumo ir gebėjimo atlaikyti regiono jūrinį klimatą.
Raudonų plytų namų architektūra Klaipėdos krašte pasižymėjo stilių mišiniu. Buvo galima pastebėti tradicinius vokiškus elementus, tokius kaip stačiai šlaitiniai stogai, fasadai, puošnios detalės. Kita vertus, baltiška įtaka pabrėžė paprastesnes formas ir funkcinį dizainą.
Daugelis raudonų plytų namų Klaipėdos krašte buvo dviejų ar trijų aukštų. Juose dažnai buvo naudojami dekoratyviniai elementai, įskaitant sudėtingą plytų mūrą, arkinius langus ir dekoratyvines duris. Šie namai buvo ir yra gyvenamieji namai, mokyklos, ligoninės, paštai.
Deja, nerami Klaipėdos krašto istorija, ypač po Antrojo pasaulinio karo, lėmė reikšmingus regiono architektūrinio kraštovaizdžio pokyčius. Kai kurie raudonų plytų namai buvo apgadinti arba sugriauti, o kiti buvo modifikuoti dėl besikeičiančių sienų ir demografinių pokyčių. Tačiau vis dar galima rasti šių architektūrinių stilių liekanų, leidžiančių pažvelgti į regiono praeitį.
Objektai

Žukų evangelikų liuteronų parapijos namai
Žukų (Pagėgių sav.) evangelikų liuteronų parapijos namai Žukų evangelikų liuteronų parapijos namai buvo ir parapijos kunigo gyvenamosios patalpos, ir parapijos administra
Namai
Mažoji Lietuva arba Prūsų Lietuva reiškia istoriškai lietuvių apgyvendintus Rytų Prūsijos regionus.
Mažosios Lietuvos raudonų plytų pastatai po Antrojo pasaulinio karo buvo apgadinti, perstatyti arba sugriauti, o dalis visiškai sunyko.

Raudonų plytų architektūra – reikšmingas šio regiono architektūrinis paveldas.
-
XIII a.
Kryžiuočių ordinas įsitvirtina regione, vedantis į laipsnišką Mažosios Lietuvos krikščionybę ir kolonizaciją.
-
XV a.
Mažoji Lietuva patenka į Kryžiuočių ordino teritoriją, o vėliau, po trylikos metų karo, yra įtraukta į Prūsijos kunigaikštystę.
-
XVI a.
Reformacijos judėjimas, ypač liuteronybė, plinta Mažojoje Lietuvoje.
-
XVII a.
Mažoji Lietuva patiria Trisdešimties metų karo poveikį, dėl kurio regione mažėja gyventojų.
-
XVIII a.
Mažoji Lietuva tebėra valdoma Prūsijos, joje vyksta stabilumo ir ekonominės plėtros laikotarpiai.
-
1871 m.
Suvienijus Vokietiją Mažoji Lietuva tampa Vokietijos imperijos dalimi.
-
XX a.
Regionas patiria perversmą per Pirmąjį pasaulinį karą ir po to sekusią Versalio sutartį, kuri kai kurias Mažosios Lietuvos dalis perduoda Lietuvai, o didžioji dalis lieka Vokietijos žinioje.
-
1923 m.
Galiausiai didžioji Mažosios Lietuvos dalis, įskaitant Klaipėdos miestą (buvęs Mėmelis), 1923 metais tampa Lietuvos dalimi.
-
1939–1945
1939 m. Klaipėdos kraštas perduotas Trečiajam Reichui, 1945 m. okupuojamas Raudonosios armijos.
-
Po II pasaulinio karo
Po karo Mažoji Lietuva lieka Lietuvos dalimi, kuri tampa Tarybų Socialistine Respublika. Regionas išlaiko savo kultūrinį identitetą, tačiau sovietmečiu patiria didelių pokyčių.
-
1991 m.
Lietuva atgauna nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Mažoji Lietuva su unikaliu istoriniu ir kultūriniu paveldu tebėra neatsiejama šiuolaikinės Lietuvos dalis.

Mažosios Lietuvos raudonų plytų pastatai po Antrojo pasaulinio karo buvo apgadinti
Žmonės
Raudonų plytų namuose gyvenę žmonės buvo kilę iš įvairių socialinių sluoksnių.
Raudonų plytų namai paprastai buvo aptinkami miesto ir priemiesčių zonose, juose gyveno skirtingo socialinio ir ekonominio statuso asmenys ir šeimos.
Daugeliu atvejų raudonų plytų namai priklausė viduriniosios klasės šeimoms arba pasiturintiems asmenims, kurie galėjo sau leisti statyti ar įsigyti tokį nekilnojamąjį turtą. Šie namai dažnai suteikdavo erdvesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas, palyginti su kitų tipų būstais.
Raudonų plytų namai taip pat buvo darbininkų šeimų gyvenamieji namai, ypač pramoninėse zonose, kur tokie namai buvo paplitę.
Kodėl tai įdomu?
Architektūros paveldas
Kultūros sintezė
Raudonų plytų namai Mažojoje Lietuvoje atspindi vokiečių ir lietuvių kultūrų susiliejimą. Jie parodo, kaip šios kultūrinės įtakos susimaišė ir formavo regiono tapatybę, pateikdamos intriguojantį kultūros susiliejimo aspektą.