Istorija

raudonos plytos paroda taurageje iki 2026 04 30d 004

Raudonų plytų architektūra – reikšminga Klaipėdos krašto istorijos liudytoja.

Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) yra teritorija, kuri 1923 metais buvo prijungta prie Lietuvos

Klaipėdos krašte raudonų plytų pastatai buvo ir yra įprastas reginys: jie demonstruoja išskirtinę architektūrą. Šie pastatai paprastai buvo statomi iš krašto plytinėse gamintų raudonų plytų, kurios buvo žinomos dėl savo patvarumo ir gebėjimo atlaikyti regiono jūrinį klimatą.

Daugelis raudonų plytų pastatų Klaipėdos krašte buvo dviejų ar trijų aukštų. Juose dažnai buvo naudojami dekoratyviniai elementai, įskaitant sudėtingą plytų mūrą, arkinius langus ir dekoratyvines duris. Šie pastatai buvo ir yra gyvenamieji namai, mokyklos, paštai, traukinių stotys, teismai, evangelikų liuteronų bažnyčios ir jų pastatų ansambliai. Vienas ryškiausių šio paveldo pavyzdžių – Klaipėdos karališkasis paštas, dėl kurio išsaugojimo VšĮ „Raudonos plytos“ pradėjo viešą kampaniją.

Deja, nerami Klaipėdos krašto istorija, ypač po Antrojo pasaulinio karo, lėmė reikšmingus regiono architektūrinio kraštovaizdžio pokyčius. Kai kurie raudonų plytų namai buvo apgadinti arba sugriauti, o kiti buvo modifikuoti dėl besikeičiančių sienų ir demografinių pokyčių. Tačiau vis dar galima rasti šių architektūrinių stilių liekanų, leidžiančių pažvelgti į regiono praeitį.

Klaipėdos krašto istorija

Silva Pocytė: Gyventojai pasitraukė, kapinės liko: kas saugo Klaipėdos krašto atmintį?

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Klaipėdos krašto pasitraukus daugumai gyventojų, šimtai senųjų evangelikų liuteronų kapinių neteko jas prižiūrėjusių bendruomenių. Šiose kapinėse išlikę lietuvininkų ir vokiečių antkapiniai paminklai, lietuviški bei vokiški įrašai liudija savitą Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrinį paveldą. Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė aptaria senųjų kapinių istorinę vertę, jų niokojimą sovietmečiu, šiandienines priežiūros iniciatyvas ir vis aktualesnę kapinių pasiekiamumo problemą. Straipsnyje keliamas klausimas, kas atsakingas už istorinio paveldo išsaugojimą, kai jį sukūrusių bendruomenių beveik nebeliko. Doc. dr. Silva Pocytė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Nuotraukos autorius: Donatas Vaičiulis Vėlinių laikotarpiu Lietuvos…
Skaityti Silva Pocytė: Gyventojai pasitraukė, kapinės liko: kas saugo Klaipėdos krašto atmintį?

Raudona plyta Klaipėdoje: tarp „vokiško palikimo“ ir „išrastosios tradicijos“

Prof. dr. Vasilijus Safronovas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Atvykus į Lietuvos pajūrį, nesunku pastebėti, kad Klaipėda šalies miestų kontekste išsiskiria raudonu koloritu. Senojoje architektūroje raudona plyta čia ilgai naudota pastatų sienoms mūryti. Vėlyvuoju sovietmečiu Klaipėdoje tai bandyta atgaivinti, kartu naudojant raudoną koloritą daugiabučių ir visuomeninių pastatų pavienių fasadų elementų ar plokščių apdailai. Šiandien raudonos spalvos plytelės Klaipėdoje taip pat klijuojamos ant fasadų kaip sąlyginai pigi pastatų apdailos medžiaga. Kaip paaiškinti šį dėsningumą? Kokios jo sąsajos su istorinio Klaipėdos krašto architektūra, kurioje – taip pat gausybė raudonų plytų pastatų? Ar tai – lokali architektūrinė tradicija? Ar gebame…
Skaityti Raudona plyta Klaipėdoje: tarp „vokiško palikimo“ ir „išrastosios tradicijos“

Vasilijus Safronovas: Kaip prieš 80 metų į vakarus nuo Lietuvos atsirado… Rusija (2 dalis)

VšĮ „Raudonos plytos“ apie Klaipėdos krašto istoriją pasakoja dirbdama su istorikais, tyrinėjančiais regiono praeitį tarptautiniame kontekste. Klaipėdos krašto istorija ilgus šimtmečius buvo susijusi su žemėmis kitoje Nemuno pusėje, kuriose šiandien yra Kaliningrado sritis. Sprendimai, lėmę šios srities atsiradimą Lietuvos pašonėje, buvo priimti prieš 80 metų. Dalijamės prof. dr. Vasilijaus Safronovo (Klaipėdos universitetas) parengto pasakojimo apie tai, kokios aplinkybės lėmė Kaliningrado srities sukūrimą į vakarus nuo Lietuvos, antrąja dalimi. Šio pasakojimo pirmoji dalis atskleidė, kaip buvo prieita prie sprendimo Vokietijai priklausiusią Rytų Prūsijos provinciją 1944–1945 m. padalyti į tris dalis, kurios atiteko Lenkijai, Sovietų Sąjungai ir jos sudėtyje buvusiai Lietuvos SSR. Kaip Rytų Prūsiją…
Skaityti Vasilijus Safronovas: Kaip prieš 80 metų į vakarus nuo Lietuvos atsirado… Rusija (2 dalis)

Vasilijus Safronovas: kaip prieš 80 metų į vakarus nuo Lietuvos atsirado Rusija? (1 dalis)

VšĮ „Raudonos plytos“ apie Klaipėdos krašto istoriją pasakoja dirbdama su istorikais, tyrinėjančiais regiono praeitį tarptautiniame kontekste. Klaipėdos krašto istorija ilgus šimtmečius buvo susijusi su žemėmis kitoje Nemuno pusėje, kuriose šiandien yra Kaliningrado sritis. Sprendimai, lėmę šios srities atsiradimą Lietuvos pašonėje, buvo priimti prieš 80 metų. Dalijamės prof. dr. Vasilijaus Safronovo (Klaipėdos universitetas) parengtu pasakojimu apie tai, kokios aplinkybės lėmė Kaliningrado srities sukūrimą į vakarus nuo Lietuvos. Dažnai sugluminu pašnekovus iš kitų šalių teiginiu, kad Lietuva šiandien yra vienintelė ES valstybė, kuriai Rusija yra vakaruose. Galutinis sprendimas dėl to, kad ji ten bus, buvo įformintas 1946 metų balandžio 7 dieną. Toliau…
Skaityti Vasilijus Safronovas: kaip prieš 80 metų į vakarus nuo Lietuvos atsirado Rusija? (1 dalis)