Nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“ pateikė Klaipėdos centrinio pašto statinių komplekso nominaciją tarptautinei kultūros paveldo išsaugojimo programai „7 Most Endangered 2027“. Iniciatyvą oficialiais raštais palaikė penkios institucijos ir organizacijos, tarp jų – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universiteto istorikai ir architektų bendruomenės atstovai. Tačiau Kultūros infrastruktūros centras (KIC), patikėjimo teise valdantis kompleksą, nominacijai nepritarė, o Kultūros ministerija iš pradžių išdavė palaikymo raštą, bet vėliau jį atšaukė.

Programą „7 Most Endangered“ įgyvendina „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. „Europa Nostra“ – didžiausias ir reprezentatyviausias pilietinei visuomenei atstovaujantis kultūros paveldo tinklas Europoje, vienijantis daugiau kaip 250 paveldo organizacijų iš daugiau nei 40 šalių. Šios organizacijos atstovauja daugiau kaip 5 mln. narių. „Europa Nostra“ taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.

„VšĮ „Raudonos plytos“ anksčiau taip pat pradėjo kampaniją dėl Klaipėdos pašto išsaugojimo.“

Restauravimo darbai dar neprasidėjo, finansavimas neužtikrintas

1893 metais pastatytas raudonų plytų Klaipėdos centrinis paštas pagal istorinę paskirtį buvo naudojamas iki 2019 metų. Šiandien kompleksas yra nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, tačiau jau septynerius metus nėra naudojamas.

Siekiant užtikrinti pastatų saugumą, imtasi laikinų apsaugos priemonių, atlikti avarinės grėsmės šalinimo darbai, rengiamasi tolesnei tvarkybai. Vis dėlto esminiai restauravimo darbai dar neprasidėjo, o jų finansavimas nėra užtikrintas.

„Klaipėdos paštas yra vienas išskirtiniausių miesto architektūros paminklų, tačiau jau ne vienus metus laukiame esminių jo restauravimo darbų. Suprantame, kad vyksta projektavimo ir pasirengimo procesai, tačiau parengtas projektas ar gauti leidimai savaime negarantuoja, kad darbai prasidės. Todėl ieškome papildomų tarptautinių galimybių, kurios galėtų padėti išsaugoti šį objektą“, – sako VšĮ „Raudonos plytos“ steigėja ir vadovė Edita Valinčienė.

Pasak jos, organizacijos tikslas – atkreipti tarptautinį dėmesį į Klaipėdos pašto komplekso būklę, pasitelkti nepriklausomų Europos ekspertų žinias ir paskatinti sklandesnį institucijų bendradarbiavimą.

Gedimino Sass nuotraukos

Tarptautiniai ekspertai galėtų pasiūlyti objekto išsaugojimo veiksmų planą

Programa „7 Most Endangered“ skirta Europos kultūros paveldo objektams, kuriems kyla reikšminga grėsmė ir kurių išsaugojimui reikalingas papildomas dėmesys bei koordinuoti sprendimai.

Iš pateiktų nominacijų atrinkus septynias paveldo vertybes, apie jas paskelbiama tarptautiniu mastu. „Europa Nostra“ paveldo ir finansų ekspertai, bendradarbiaudami su nominaciją pateikusia organizacija ir už objektą atsakingomis institucijomis, analizuoja situaciją ir rengia rekomendacijas bei veiksmų planą, kuris galėtų padėti išsaugoti nykstantį paveldą.

Programa nėra skirta tiesiogiai finansuoti visus restauravimo darbus. Jos vertė – tarptautinis matomumas, nepriklausoma ekspertinė pagalba, galimų finansavimo sprendimų paieška ir suinteresuotų šalių telkimas.

„Mes manome, kad tarptautinių ekspertų dėmesys ir papildomos įžvalgos galėtų būti naudingos ieškant sprendimų. Kai kalbame apie tokios reikšmės kultūros paminklą, svarbu išnaudoti visas pagrįstas galimybes prisidėti prie jo išsaugojimo“, – teigia E. Valinčienė.

Penkios institucijos palaikė, Kultūros ministerija raštą atšaukė

Rengdama nominaciją VšĮ „Raudonos plytos“ kreipėsi į aštuonias institucijas ir organizacijas, prašydama oficialiai išreikšti poziciją dėl Klaipėdos pašto kandidatūros.

Oficialius palaikymo raštus pateikė penkios institucijos ir organizacijos: Europos humanitarinis universitetas (EHU) – „Europa Nostra“ narys. Palaikymo raštą pasirašė rektorius dr. Vilius Šadauskas, Klaipėdos miesto savivaldybė – palaikymo raštą pasirašė meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (KU BRIAI) – raštą pasirašė direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LAS KAO) – raštą pasirašė valdybos pirmininkas architektas Mantas Daukšys, Klaipėdos koncertų salė, kurios veikla susijusi ir su Klaipėdos pašto bokšte esančiu karilionu, – raštą pasirašė direktorius Tadas Grabys.

Kultūros ministerijos pozicija nominacijos rengimo metu pasikeitė. Ministerija iš pradžių oficialiu raštu palaikė Klaipėdos pašto kandidatūrą, tačiau po kelių dienų palaikymo raštą atšaukė. Apie šį sprendimą organizaciją asmeniškai informavo kultūros viceministras Tomas Juočys. Jo paaiškinimu, sprendimas priimtas po vidinių ministerijos pasitarimų. Naujo palaikymo rašto organizacija negavo.

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) nominacijai nepritarė. Centro direktoriaus Šarūno Šoblinsko pasirašytame rašte nurodyta, kad nominacija netikslinga, nes komplekso išsaugojimui jau numatytos ir įgyvendinamos konkrečios priemonės. KIC patikėjimo teise valdo valstybės nuosavybėje esantį Klaipėdos pašto kompleksą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) individualaus palaikymo rašto nepateikė, paaiškinusi, kad pagal savo veiklos principus tokių raštų neteikia.

E. Valinčienės teigimu, organizacija gerbia skirtingas institucijų pozicijas, tačiau mano, kad pasirengimas tvarkybos darbams ir tarptautinė ekspertinė pagalba vienas kitam neprieštarauja.

„Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltųjų ar kritikuoti už pastato išsaugojimą atsakingas institucijas. Matydami ilgai užsitęsusį procesą, siekiame prie jo prisidėti. Jeigu visi sutariame, kad Klaipėdos paštas yra išskirtinės nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, jo restauravimui reikalingos didelės lėšos, o finansavimas dar neužtikrintas, kodėl neturėtume pasinaudoti galimybe gauti papildomą tarptautinę ekspertinę pagalbą?“ – klausia organizacijos vadovė.

Gedimino Sass nuotraukos

Nuo 2013 metų vykdoma programa: kokią pagalbą teikia tarptautiniai ekspertai?

Europos kultūros paveldo išsaugojimo programa „7 Most Endangered“ vykdoma nuo 2013 metų. Per šį laikotarpį į labiausiai nykstančių Europos paveldo objektų sąrašus įtraukti 77 objektai iš 35 valstybių. Programą įgyvendina „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu, remiant Europos Sąjungos programai „Kūrybiška Europa“.

Į programą atrinkti objektai sulaukia ne tik tarptautinio dėmesio, bet ir konkrečios ekspertinės pagalbos. „Europa Nostra“ ir Europos investicijų banko instituto suburtos specialistų komandos, kuriose dirba architektūros, paveldosaugos, projektų valdymo ir finansų ekspertai, analizuoja objekto būklę, vertina jam kylančias grėsmes, susipažįsta su parengtais projektais ir planuojamais darbais.

Ekspertai taip pat lankosi objektuose, susitinka su jų savininkais, valdytojais, vietos valdžios institucijomis ir pilietinėmis organizacijomis. Įvertinę situaciją, jie rengia nepriklausomas rekomendacijas dėl paveldo išsaugojimo, galimo pritaikymo naujoms funkcijoms, darbų prioritetų ir finansavimo šaltinių.

Programa nėra skirta visiems restauravimo darbams finansuoti. Jos tikslas – padėti įveikti kliūtis, dėl kurių vertingi paveldo objektai ilgą laiką lieka nesutvarkyti.

Lenkijos pavyzdys – raudonų plytų elektrinė Bytome

Vienas iš „7 Most Endangered“ programos pavyzdžių – 2020 metais į septynių labiausiai nykstančių Europos paveldo objektų sąrašą įtraukta Šombierkų elektrinė Bytome, Lenkijoje. 1920 metais pastatytas monumentalus raudonų plytų pramonės kompleksas, vadinamas „pramonės katedra“, ilgą laiką buvo nenaudojamas ir sparčiai nyko. Jo nominaciją, kaip ir Klaipėdos pašto atveju, inicijavo nevyriausybinė paveldo apsaugos organizacija.

Šiandien kompleksui numatyti atgaivinimo projektai, o viešai skelbiamuose pirkimų dokumentuose – pastatų tvarkymo ir pritaikymo naujoms funkcijoms darbai. Nors šių procesų negalima tiesiogiai priskirti vien „7 Most Endangered“ programos poveikiui, Šombierkų elektrinės istorija parodo, kaip pilietinės organizacijos iniciatyva gali padėti iškelti nykstančio architektūros paveldo problemą į tarptautinį lygmenį.

Nominacijos rezultatai paaiškės 2027 metais

Klaipėdos pašto komplekso nominaciją vertins tarptautiniai „Europa Nostra“ ekspertai. Ar objektas bus įtrauktas į septynių labiausiai nykstančių Europos kultūros paveldo vietų sąrašą, turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje.

VšĮ „Raudonos plytos“ pabrėžia, kad nominacija yra nepriklausoma pilietinė iniciatyva, parengta savanorystės pagrindais: „Nors esame nedidelė nevyriausybinė organizacija, tačiau turime motyvuotą savanorių komandą, patyrusių partnerių ir bendrą tikslą – prisidėti prie Klaipėdos krašto istorijos bei paveldo išsaugojimo. Tikime, kad pokyčius gali inicijuoti ir pilietinė visuomenė. Svarbiausia, kad Klaipėdos paštas būtų išsaugotas, sutvarkytas ir vėl taptų gyva miesto dalimi“, – sako E. Valinčienė.

Apie VšĮ „Raudonos plytos“

VšĮ „Raudonos plytos“ – savanorystės pagrindais veikianti nevyriausybinė organizacija, tyrinėjanti, dokumentuojanti ir pristatanti Klaipėdos krašto istoriją per raudonų plytų architektūros pastatus. Organizacija rengia fotografijų parodas, istorines diskusijas, konferencijas, edukacines ekskursijas, bendradarbiauja su istorikais, kultūros paveldo specialistais ir kitomis institucijomis, siekdama didinti visuomenės supratimą apie Klaipėdos krašto kultūros paveldo vertę ir jo išsaugojimo svarbą.