Kokia yra Klaipėdos raudonų plytų architektūros tradicija?
Raudona plyta jau senokai yra tapusi tam tikra Klaipėdos savitumą atskleidžiančia vizitine kortele. Vėlyvuoju sovietmečiu ji buvo paversta kone privaloma „klaipėdietiškojo“ spalvinio derinio statyboje dedamąja. To meto architektai tai stengėsi argumentuoti vietine statybos „tradicija“. Bet kiek iš tiesų tokios tradicijos būta?
Prof. dr. Vasilijus Safronovas apie Klaipėdos raudonų plytų architektūrą
Prof. dr. Vasilijus Safronovas, apžvelgdamas projektavimo ir statybų tendencijas Klaipėdoje 1854–1944 m., paskaitoje gilinsis į organizacinius ir stilistinius to meto architektūros niuansus, patikslindamas, kur tikrai naudota raudona plyta, ko tokia raiška siekta ir ar tikrai visi raudonų plytų pastatai sietini vien su istorinėmis gotikos imitacijomis.
Edita Valinčienė apie raudonų plytų pastatų istorijas
Edita Valinčienė (VšĮ „Raudonos plytos“ įkūrėja) pakvies į raudonų plytų pastatus pažvelgti kaip į istorinius šaltinius. Raudonų plytų mokyklų pastatai pasakos apie to meto švietimą, geležinkelio stotys – apie gyventojų keliones ir ryšius su pasauliu, paštai – apie informacijos ir komunikacijos svarbą, o bažnyčios – apie Reformaciją, liuteronybę, dvikalbystę ir kitokią Klaipėdos krašto kultūrinę patirtį. Tai bus pasakojimas ne tik apie pastatus, bet ir apie žmones, kurie juos statė, juose mokėsi, meldėsi, dirbo, keliavo ir kūrė savo gyvenimus.
Ką ši raudonų plytų architektūra reiškia mums, gyvenantiems XXI amžiaus Klaipėdoje? Ką galime geriau suprasti apie savo miestą ir kraštą, jei į pastatus žvelgiame ne tik kaip į senas sienas, bet kaip į istorijos liudytojus? Ir ar galime iš tiesų pamilti vietą, kurios istorijos nepažįstame?
Paskaitos laikas ir vieta
Paskaita vyks rugsėjo 3 d. (ketvirtadienį) 17:30 val. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete
(S. Nėries g. 5, Klaipėda)