Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia

XIX a. pabaigoje turtinga Plaškių evangelikų liuteronų parapija pradėjo raudonų plytų, neoromaninio stiliaus bažnyčios (su 50 metrų aukščio bokštu) statybą. Raudonos plytos buvo gabenamos laivais Gėgės upe. Bažnyčios statyba kainavo 72 tūkst. markių – tuo metu tai buvo didžiulė suma. 1900 metais ji pašventinta. Bažnyčios viduje buvo aukštas altorius su krucifiksu, Mozės ir apaštalo Jono skulptūros, vargonai, 8 šviestuvai palubėje. Bokšte kabėjo 2 varpai. Bažnyčiai priklausė 20 ha dirbamos žemės ir 71,33 ha pievų, kunigų našlių namui – dar 20 ha.

Bažnyčios istorija ir bendruomenė

1921 metais Plaškiuose buvo 3688 parapijiečiai.
Paskutinės pamaldos Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo švenčiamos 1944 metų spalio 1 dieną. Pamaldas vedė kunigas Martynas Kybelka.

Karas ir pokario metai

Per II pasaulinį karą didinga Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia beveik nenukentėjo. Artilerijos sviedinys pataikė į bokštą, jį nežymiai apgadino ir sudaužė vieną varpą. Antrasis buvo pavogtas iškart po karo.
Daug metų pokariu bažnyčios pastatas buvo tuščias ir nenaudojamas. Sovietinės okupacijos metais bažnyčioje įrengtas pieno priėmimo punktas, paskui sandėlis.
Bažnyčios vargonai buvo sunaikinti. 1969 metais per audrą nuvirto bažnyčios bokšto smailė su 3 metrų aukščio kryžiumi. Galiausiai buvo nuardytas čerpinis bažnyčios stogas, pradingo vitražiniai langai. Beveik nieko nebeliko iš kapinių tvoros ir antkapinių paminklų prie bažnyčios. Kunigo namas (XVIII a.) išliko kaip seniausias pastatas Plaškiuose.

Dabartinė būklė ir atkūrimo pastangos

1995 m. bažnyčia grąžinta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai. Tai yra vienintelė evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdos krašte, kuri iki šiol nėra atrestauruota.
Bažnyčios būklė – avarinė. Jos konservavimui ir atstatymui 2017 metais įkurta Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija.